Diskusija
Minėdami Kriminologų dieną, gegužės 27-ąją, kviečiame visus į atvirą diskusiją apie kriminologijos reikšmę, galimybes ir problemas „(Ne)kasdienio gyvenimo kriminologija ir jos galia”.
Šiandienines kriminologijos aktualijas iš teorinių ir praktinių perspektyvų gvildens:
Jolanta Aleknevičienė, VU Filosofijos fakulteto prodekanė, bakalauro studijų programos Kriminologija dėstytoja
„Kaip pamatyti (ne)kasdienius reiškinius kitaip? Kur rasti tokius unikalius „akinius“? Kriminologijos studijų atsiradimas ir vystymasis Vilniaus universitete yra sudėtinė ir natūrali kriminologijos raidos Lietuvoje dalis. Studijose naudojama tarpdalykinė prieiga integruoja sociologinius, psichologinius ir teisinius kriminologijos aspektus. Kodėl jaunuolius traukia kriminologija? Kokių supergalių suteikia tarpdalykinis kriminologinis žinojimas? Šiuos ir kitus klausimus aptarsime kartu.”
Vaidotas Beniušis, 15min.lt vyr. redaktorius, naujienų agentūros BNS direktorius
„Žiniasklaida prisideda prie visuomenės nuomonės formavimo apie nusikalstamumą ir teisėsaugą. Teisėsauga ir baudžiamąją politiką formuojantys politikai kartais naudojasi žiniasklaida siekdami savo tikslų. Kokios yra sąsajos ir kokios jos turėtų būti?”
Raimonda Čižauskaitė, Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja
„Kalėjimų departamentas nori dirbti remdamasis mokslu grįsta realybe, o ne vien buitiniu išmanymu. Tad šiais metais patvirtintoje Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcijoje yra numatyta nuostata, kad resocializacijos proceso veiksmingumas privalo būti vertinamas kriminologiniais tyrimais. Suplanuota, kad bausmių vykdymo sistemoje veiks kriminologinės analizės komanda. Pagrindinis šių tyrimų tikslas – analizuoti recidyvo rizikos ir apsauginius veiksnius, kriminogeninių procesų ir kitas su laisvės atėmimo bausmės vykdymo veiksmingumu susijusias tendencijas.”
Aleksandras Dobryninas, VU profesorius, Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros vedėjas
„Ką gali pasakyti kriminologai apie kasdieninio gyvenimo problemą – nužudymus ir jų nekasdienines interpretacijas: literatūrinę, kinematografinę, investicinę bei pandeminę?“
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas
„Svarbiausia – išmokti „skaityti” kriminologiją, tuomet jos galia pasitarnaus tiek darant nusikalstamumo įžvalgas, numatant tendencijas, vykdant prevenciją. Pažvelgus į nusikalstamumą iš kito kampo, galima pamatyti visiškai priešingą vaizdą, o tai labai svarbu tiek pačiai teisėsaugai, tiek visuomenei.“
Gintautas Sakalauskas, VU Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas
„Kai galvoju apie kriminologijos galią, pirmiausia į galvą ateinanti mintis iš Biblijos – „Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote…“. Ar tai būtų registruoto ir latentinio nusikalstamo elgesio vertinimas, ar nepilnamečių delinkvencija, korupcija, narkotikai, bausmių poveikis, recidyvas, ar bet kuri kita kriminologinių tyrimų sritis, susidaro įspūdis, kad grok negrojęs, mažai kas girdi. Ir nežinau, kodėl taip yra – ar dėl to, kad kriminologijai trūksta galios ir įtikinamumo, ar dėl to, kad ta muzika atrodo nesuderinta ir labai skirtingų stilių, ar dėl kažko kitko… O gal taip ir turi būti?”
Diskusiją moderuoja Algimantas Čepas, VU Filosofijos fakulteto docentas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius.
Tikimės, kad diskusijos klausysis ir mintimis pasidalinti jausis įkvėpti kriminologijos entuziastai iš labai įvairių sričių: mokslininkai, studentai, baudžiamosios justicijos sistemos praktikai.
Virtuali diskusija vyks gegužės 27 d. (ketvirtadienį) 10 – 12 val. Diskusija vyks MS Teams platformoje: .
Iki malonaus pasimatymo!